pisoklis

pisóklis sm. (1) vlg. 1. puodas, puodynė: Prirūgę pisókliai Erž. 2. Dr, Ut gyvulių patinas (bulius, kuilys). ║ juok. sugyventinis: Ras Užventė[je] kokį pisóklį Pvn.

◊ sopulių̃ pisóklis nuolat sergantis, negaluojantis žmogus: Neužkabyk to sopulių̃ pisóklio Erž.

var̃go pisóklis varguolis: Tokie var̃go pisókliai tebuvo Krš.